žekėtas

מekė̃tas sm. (2), žẽkėtas (1) Dr, Pj žr. žaketas: Kostymą pasisiūsi, žekėtùką ir sijonuką pasisiūsi Kv. Vyrams bus žekė̃tai, mergės turės linines bliuskas Sd. Motriškas antai eita su žekėtù Krtn. Mergaitės pasideda tokius žekėteliùs, kuskeles Šts.